Krucifiksas – katalikiškosios Latgalos simbolis, neatsiejama Latgalos kraštovaizdžio dalis, savotiškas meno kūrinys. Latgaloje krucifiksai buvo pradėti statyti XVIII amžiuje. Jų statymo tradicijos sparčiausiai vystėsi XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmečiuose. Vabuolės valsčiui būdinga tai, kad čia buvo ir vis dar yra didžiausias Latvijoje krucifiksų skaičius. Iš 44 krucifiksų iki šių dienų išliko tik 29. Kryžių išvaizda bėgant laikui keitėsi. XX a. trečiasis dešimtmetis išsiskiria tuo, kad pasirodė kryžiai su stogeliu. Statyti skirtingu laiku, jie skiriasi tiek savo aukščiu, tiek forma. Kai kurie net siekė 4 m aukštį ir buvo su gausia puošyba pasižyminčia stogo dalimi.
Apie bažnytkaimių kryžių religinę ir kultūrinę istorinę reikšmę byloja istorija. Kryžius pakelėje ir su juo susijusios veiklos yra viena iš seniausių ir gražiausių tradicijų Latgaloje. Prie bažnytkaimių kryžių gegužės vakarais kaimo žmonės rinkdavosi į pamaldas. Prie kryžių buvo giedamos religinės giesmės ir meldžiamasi. Giedama buvo iki vėlaus vakaro. Kryžiai buvo gausiai puošiami berželiais ir gėlėmis. Prie kryžiaus pritvirtintą Išganytojo skulptūrą puošė gėlių vainikas. Valsčiuje stovintys kryžiai puošiami ir šiandien, bet giedojimai gegužės vakarais vyksta jau tik prie tam tikrų krucifiksų.