Hover

Andrejaus Pumpuro skveras

Skvere stovi poeto Andrejaus Pumpuro biustas, Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių koplyčia, paminklas Nekaltoms raudonojo teroro aukoms.

Latvių namai

Čia galima apžiūrėti XIX a. ir XX a. pradžios Daugpilio krašto rankdarbius, žemės ūkio įrankius, buities reikmenis, stebėti audimo ir verpimo procesą, taip pat išvysti XX a. pradžios vidutiniškai pasiturinčio daugpiliečio butą. Lankytojus pasitinka profesionalūs pasakotojai. Įėjimas iš Saules gatvės.

VASARGELIŠKIŲ APŽVALGOS BOKŠTAS

Užlipus į 21 m aukščio apžvalgos bokštą, iš paukščio skrydžio aukščio galima pasigrožėti kraštovaizdžiu ir vaizdingomis Dauguvos kilpomis. Nuo šio bokšto atsiveria ir vaizdas į Dauguvos upės Rozališkių kilpą – vieną iš gražiausių Latvijos gamtovaizdžių, kuri buvo pavaizduota ant 10 latų banknoto, kai latas buvo Latvijos Respublikos nacionalinė valiuta.

Gastrobaras „Vēsma“

Gastrobaras „Vēsma“ jungia latgalių protėvių tradicijas su šiuolaikinėmis kulinarijos tendencijomis.

NYCGALĖS DIDYSIS AKMUO

Nycgalės didysis akmuo yra didžiausias šiuo metu žinomas riedulys Latvijoje. Jis yra miško gilumoje, apie 6 km į rytus nuo Nycgalės geležinkelio stoties, tačiau lengvai pasiekiamas dėl nutiesto žvyrkelio ir nuorodų. Akmuo yra miško proskynų susikirtimo taške.

GAMTOS PARKAS „DAUGAVAS LOKI“ („DAUGUVOS KILPOS“)

Gamtos parkas „Daugavas loki“ įkurtas siekiant išsaugoti unikalius gamtos kompleksus, gamtos, kultūros istorijos vertybes ir mažai pakitusį savitą Dauguvos aukštupio senvagės kraštovaizdį Naujenės–Kraslavos atkarpoje. Dauguvos kilpos laikomos seniausiais slėnio dariniais Latvijoje.

LYKSNOS DVARO PARKAS

Valsčiaus žmonės Lyksnos dvaro parko teritorijoje įrengė poilsio taką, kuris kiekvienais metais plečiamas. Vaikščiojant Lyksnos takais, galima apžiūrėti ne tik įvairiai įrengtus takelius ar išradingas medžio ir metalo skulptūras, bet ir sužinoti, kad šiuo taku kadaise jodinėjo Lenkijos nacionalinė didvyrė, Lyksnos dvaro gyventoja – Emilija Pliaterytė, dėl savo gyvenimo būdo ir charakterio vietinių praminta Žana d’Ark.