Šventovių kalva yra unikali vieta Daugpilyje, kur palyginti nedidelėje teritorijoje stovi visų keturių Latgalos pagrindinių konfesijų maldos namai, kurie sukuria būtent Daugpiliui būdingą panoramą.
Sakralusis paveldas
Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių katedra
Virš įėjimo bažnyčioje yra Kristaus atvaizdas. Katedroje ant sienų kabo paveikslai. Ikonostaso karkasas pagamintas iš poliruoto ąžuolo. Vyrauja nuomonė, kad ikonostaso ikonos yra Viktoro Vasnecovo tapytų ikonų (esančių Šv. Vladimiro katedroje Kijeve) kopijos.
Martyno Liuterio katedra
Martyno Liuterio katedra yra didžiausi liuteronų maldos namai Daugpilyje ir vienas iš įdomiausių neogotikos sakraliosios architektūros paminklų Latgaloje.
Daugpilio Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo Romos katalikų bažnyčia
Daugpilio Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo Romos katalikų bažnyčia įkurta kaip miesto Šv. Petro parapijos filialas. Atsižvelgus į miesto plėtrą buvo nutarta pastatyti naujus maldos namus Naujos statybos rajone.
Naujos statybos sentikių parapijos Prisikėlimo, Dievo Motinos gimimo ir Šv. Nikolajaus maldos namai
Daugpilio 1-oji sentikių parapija yra viena iš didžiausių visoje Latvijoje. Maldos namai pašventinti 1928 metais Dievo Motinos gimimo ir Šv. Nikolajaus garbei.
LYKSNOS ŠVENČIAUSIOSIOS JĖZAUS ŠIRDIES ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIA
Lyksnos Romos katalikų parapijos Švenčiausiosios Jėzaus širdies bažnyčios statyba baigta 1913 metais. Ji pastatyta neogotikos stiliumi. Bažnyčios siluetas yra reikšmingiausia Dauguvos slėnio kraštovaizdžio dominantė Košo ežero apylinkėse.
Daugpilio sinagoga
Dabartinė Daugpilio sinagoga – Kadišo maldos namai pastatyti 1850 metais. Ji užpildo kvartalo kampo užstatymo erdvę miesto centre, o jos fasadai nukreipti į Lāčplēša ir Cietokšņa gatves.
VIŠKIŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIA
Bažnyčia statyta 1908–1925 metais. Įžymus valstybinės reikšmės architektūros paminklas, vienas iš nedaugelio sakraliųjų statinių Daugpilio krašte, pastatytas iš skaldytų akmenų ir priklausantis vieno bokšto bazilijonų kryžiaus bažnyčių tipui.
Šv. Petro grandinėse Romos katalikų bažnyčia
Šv. Petro grandinėse Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1848–1849 metais, perstatyta nuo 1924 m. iki 1934 m. Maldos namų architektūroje esama klasicizmo bruožų.
Rusų kultūros centras (Rusų namai)
Rusų kultūros centre veikia:
Informacijos centras, kuriame galima sužinoti apie rusų religines ir tautines šventes, rusų liaudies papročius ir tradicijas, rusų liaudies meninę amatininkystę, rusų tautinių kostiumų istoriją, taip pat Latvijos rusų bendruomenės istoriją ir kultūrą.
KRUCIFIKSŲ KELIAS
Krucifiksas – katalikiškosios Latgalos simbolis, neatsiejama Latgalos kraštovaizdžio dalis, savotiškas meno kūrinys. Latgaloje krucifiksai buvo pradėti statyti XVIII amžiuje.
Forštato Jėzaus širdies Romos katalikų bažnyčia
Romos katalikų bažnyčia pašventinta 2006 m. spalio 1 d. – Šv. Terezės iš Lizjė atminimo dieną. Bažnyčia miesto peizaže išsiskiria smailiu gotikos stiliaus bokštu ir šviesia fasado apdaila. Be to, šis projektas jungia klasiką su šiuolaikiškumu, nes maldos namai yra šalia Daugpiliui būdingų kultūrinių istorinių medinių pastatų. Bažnyčios projekto autorius – architektas Alfredas Kokinas.
Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių koplyčia
Pašventinta 2004 metais. Stovi A. Pumpuro skvere, kur anksčiau buvo stačiatikių katedra Šventojo kunigaikščio vardu. Šv. Nevos Aleksandro katedra pastatyta 1864 metais. 1961 metais ji buvo uždaryta, o 1969 metais – susprogdinta. Koplyčia yra memorialinis statinys, turintis ir simbolinę reikšmę – priminti apie sunaikintą katedrą.
Daugpilio Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių bažnyčia
Stovi Mežcieme prie Įgulos kapinių. Maldos namai pastatyti Rusijos šiaurinei daliai būdingu stiliumi. Maldos namų statybą finansavo Peterburgo pirklys M. Čukasovas. Projektas ir statybos priežiūra buvo karo inžinieriaus Raševskio žinioje, maldos namus statė Daugpilio tvirtovės amatininkai.
