Hover

Kultūra ir istorija

Daugpilio tvirtovė

Daugpilio tvirtovė yra unikalus valstybinės reikšmės architektūros ir kultūros istorijos paminklas, kurio plotas – daugiau nei 150 ha. Daugpilio tvirtovė yra paskutinė bastionų tipo tvirtovė pasaulyje.

Daugpilio tvirtovės lankytojų centras (Vandens kėlimo pastatas)

Daugpilio tvirtovės lankytojų centras įkurtas buvusiame vandens kėlimo pastate, kurio pamatai padėti 1865 metais. Kadaise pastatas tarnavo kaip vandens tiekimo visai tvirtovei sistema ir užtikrino tvirtovės bulvaro fontano veikimą. Pastate veikia Daugpilio tvirtovės kultūros ir informacijos centras.

VECSALIENOS (ČERVONKOS) DVARO PILIS

Vecsalienos (Červonkos) dvaro pilis pastatyta 1870 metais neogotikos stiliumi ir yra supama XIX a. įkurto parko. Tai labai išvaizdus pastatas su dinamiška ir sudėtinga kompozicija – tikra pasakų pilis.

Rotko muziejus

Tai yra daugiafunkcis šiuolaikinio meno kompleksas, kultūros ir švietimo centras Arsenalo pastate Daugpilio tvirtovėje. Vienintelė vieta Rytų Europoje, kur galima susipažinti su pasaulinio garso menininko, abstrakčiojo ekspresionizmo pradininko Marko Rotko darbų originalais.

SLUTIŠKIŲ SODŽIUS IR SLUTIŠKIŲ SENTIKIŲ KAIMO SODYBA

Slutiškių sodžius įsikūręs Dauguvos dešiniojo kranto terasoje, Markovos piliakalnio papėdėje. Istorijos šaltiniuose Slutiškiai kaip sodžius paminėtas dar 1785 metais. Slutiškių sodžiuje ryškios valstiečių būstų statymo tradicijos.

Šventovių kalva

Šventovių kalva yra unikali vieta Daugpilyje, kur palyginti nedidelėje teritorijoje stovi visų keturių Latgalos pagrindinių konfesijų maldos namai, kurie sukuria būtent Daugpiliui būdingą panoramą.

Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių katedra

Virš įėjimo bažnyčioje yra Kristaus atvaizdas. Katedroje ant sienų kabo paveikslai. Ikonostaso karkasas pagamintas iš poliruoto ąžuolo. Vyrauja nuomonė, kad ikonostaso ikonos yra Viktoro Vasnecovo tapytų ikonų (esančių Šv. Vladimiro katedroje Kijeve) kopijos.

Martyno Liuterio katedra

Martyno Liuterio katedra yra didžiausi liuteronų maldos namai Daugpilyje ir vienas iš įdomiausių neogotikos sakraliosios architektūros paminklų Latgaloje.

Daugpilio inovacijų centras

Mokslas apčiuopiamu ir matomu pavidalu: eksponatai, kurie priverčia į dalykus pažvelgti iš kito, neįprasto taško; įtraukūs edukaciniai užsiėmimai.

KARINĖS TECHNIKOS KOLEKCIJA

Čia galima apžiūrėti tarybinės armijos tankus – vidutinį tanką T-34 ir sunkiuosius tankus IS-2 ir IS-2M, kurie pavadinti Stalino garbei, šarvuotas desanto žvalgybines mašinas BRDM-2 ir BRDM-1, karines transporto priemones Jeep Willys ir GAZ-67, savaeigius, pabūklus ir kitus technikos vienetus.

NAUJENĖS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS IR GAMTOS INFORMACIJOS CENTRAS

Naujenės kraštotyros muziejus lankytojams siūlo galimybę daugiau sužinoti apie krašto istoriją, etnografiją, gamtą, susipažinti su žymiais krašto menininkais, sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, įsitraukti į Didžiojo Augšdauguvos raštuoto apkloto kūrimo procesą, taip pat dalyvauti muziejaus organizuojamuose renginiuose.

RAINIO NAMAI BERKENELĖJE

Berkenelės pusdvaryje prabėgo iškiliojo Latvijos poeto, vertėjo, dramos meistro, politinio ir visuomeninio veikėjo Janio Rainio (1865–1929) vaikystė, kurios įspūdžiai perteikti eilėraščių rinkinyje „Penki Dagdos eskizų sąsiuviniai“. Berkenelėje susiformavo būsimojo poeto asmenybė, pasaulėžiūra, gimė pirmieji eilėraščiai.

Latgalos kulinarinio paveldo centras „Šmakovka”

Latgalos kulinarinio paveldo centras „Šmakovka” Daugpilyje yra moderniausias šmakovkos gėrimui skirtas muziejus Latvijoje. Šmakovkos muziejus šiuolaikiškai ir įdomiai pasakoja apie senąjį Latgalos alkoholinį gėrimą – šmakovką, kuris yra regiono kulinarinio paveldo dalis.

Daugpilio šratų gamykla

Daugpilio šratų gamykla, įkurta 1885 metais, yra seniausia šaudmenų gamykla Šiaurės Europoje. Vienintelė tokio tipo gamykla Baltijos šalyse ir vienas iš seniausių industrinio paveldo objektų Latvijoje. Gamykloje yra vienintelis Europoje veikiantis švino liejimo bokštas.

Daugpilio teatras

Daugpilio teatras yra seniausias profesionalusis Latvijos teatras (1856) ir vienintelis profesionalusis teatras Latgaloje. Tai vienintelis teatras Latvijoje, kuriame vienu metu dirba latvių ir rusų aktorių trupė.

Daugpilio kraštotyros ir meno muziejus

Daugpilio kraštotyros ir meno muziejus yra vienas iš seniausių ir didžiausių muziejų Latgaloje. Jis įsteigtas 1938 metais. Įsikūręs viename iš gražiausių miesto pastatų (1883), kuris yra kultūros istorijos architektūrinis paminklas.

Daugpilio sinagoga

Dabartinė Daugpilio sinagoga – Kadišo maldos namai pastatyti 1850 metais. Ji užpildo kvartalo kampo užstatymo erdvę miesto centre, o jos fasadai nukreipti į Lāčplēša ir Cietokšņa gatves.

Medicinos paroda su kontracepcijos ekspozicija

Daugpilio tvirtovėje atidaryta nuolatinė ekspozicija, skirta medicinos istorijai. Keturiose erdviose salėse eksponuojami daiktai, nuotraukos ir dokumentai, pasakojantys apie tai, kaip buvo elgiamasi su žmonėmis praėjusiame amžiuje ir anksčiau.

Daugpilio molio meno centras

Daugpilio molio meno centras siūlo galimybę susipažinti su Latgalos kultūros paveldu – keramikos ir puodininkystės tradicijomis. Čia organizuojami edukaciniai užsiėmimai, meistrystės pamokos, puodžiaus darbo demonstravimai, apžiūrimi sukurti darbai. Galima užsisakyti ir įsigyti pagamintų dirbinių.

SKRINDŲ GIMINĖS MUZIEJUS

Muziejus yra atminimo vieta pirmiesiems tautinio atgimimo veikėjams broliams Skrindoms – Benediktui (1869–1947), Kazimirui (1875–1919) ir Antonui (1881–1918). Muziejuje galima apžiūrėti parodas, užsisakyti keletą teminių programų tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems.

Daugpilio miesto istorinis centras

Daugpilio miesto istorinis centras yra valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas (istorinis užstatymas vyko XIX amžiuje pagal 1826 metais Peterburge patvirtintą užstatymo projektą).

Muziejus „Žydai Daugpilyje ir Latgaloje“

Muziejus įsikūręs Daugpilio sinagogos antrajame aukšte. Jo ekspozicija pasakoja apie žydų gyvenimą ir buities tradicijas Latgaloje ir Daugpilyje nuo 1900 metų. Ekspozicija vaizduoja žydų skaičiaus pokyčius, genealogiją fotografijose, eksponuojami buities ir kulto objektai, taip pat įvairūs leidiniai: žurnalai, kalendoriai ir knygos apie žydų gyvenimą Daugpilyje ir Latgaloje.

POILSIO PARKAS „STALKERS“

Puikiai įrengtas parkas yra vaizdingoje vietoje Dauguvos pakrantėje, miško apsuptyje, gamtos parko „Daugavas loki“ teritorijoje. Parke galima rengti įvairiausius renginius. Čia yra vaikų žaidimų aikštelės, lauko kepsninės, stalai, terasos, pavėsinės  ir t. t.

Z/S „EGLES“ PRIVATI SENOVINIŲ DAIKTŲ KOLEKCIJA „VALSTIEČIO SIELOS DŽIAUGSMAS“

Z/S „Egles“ rąstinėje klėtelėje eksponuojama privati senovinių daiktų kolekcija. Čia galima apžiūrėti įvairius žemės ūkio padargus: tiek šimtmečių senumo eksponatus ir arklių pakinktus, tiek pirmuosius mechanizuotus įrenginius. Į senų laikų atmosferą padės įsijausti svetingo šeimininko Valentino Kuklio aistringas pasakojimas.

Salonas Antikvariatas “Housevintage”

Daugpilio tvirtovėje, buvusiose maisto magazino patalpose įsikūręs baldų ir interjero salonas “Housevintage”. Salone galima apžiūrėti ir įsigyti istorinių XIX a. pabaigos ir XX a. baldų, indų, laikrodžių ir kitų interjero elementų.

Pirmojo pasaulinio karo muziejus

Muziejus yra Daugpilio tvirtovėje. Jame galima apžiūrėti Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918) artefaktus, kurie rasti Daugpilio apylinkėse.

LYKSNOS DVARO PARKAS

Valsčiaus žmonės Lyksnos dvaro parko teritorijoje įrengė poilsio taką, kuris kiekvienais metais plečiamas. Vaikščiojant Lyksnos takais, galima apžiūrėti ne tik įvairiai įrengtus takelius ar išradingas medžio ir metalo skulptūras, bet ir sužinoti, kad šiuo taku kadaise jodinėjo Lenkijos nacionalinė didvyrė, Lyksnos dvaro gyventoja – Emilija Pliaterytė, dėl savo gyvenimo būdo ir charakterio vietinių praminta Žana d’Ark.

Rīgas gatvė – pėsčiųjų alėja

Tai yra gyviausia miesto arterija, kurie driekiasi nuo geležinkelio stoties iki Dauguvos – Rīgas gatvės pradžios, kur po pylimu su priėjimu prie upės kadaise buvusios prieplaukos vietoje suformuota arka.

VIŠKIŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIA

Bažnyčia statyta 1908–1925 metais. Įžymus valstybinės reikšmės architektūros paminklas, vienas iš nedaugelio sakraliųjų statinių Daugpilio krašte, pastatytas iš skaldytų akmenų ir priklausantis vieno bokšto bazilijonų kryžiaus bažnyčių tipui.

Daugpilio šikšnosparnių centras

Daugpilio tvirtovėje savo vietą rado antra pagal dydį Baltijos šalyse žiemojančių šikšnosparnių kolonija. Tvirtovės mūruose tvyro didelė drėgmė, mūrai išlaiko sąlygišką šilumą žiemą, todėl visoje tvirtovėje yra platus įvairių mikroklimatų spektras, kuriuose priklausomai nuo žiemos šaltumo ir vėjo krypties šikšnosparniai gali rasti užuovėją.

Vienybės namai

Daugpilio istorinio centro dominantė yra pirmosios nepriklausomos valstybės metais pastatyti Vienybės namai (Rīgas gatvėje 22a). Jų statyba vyko šalies prezidento Karlio Ulmanio iniciatyva už aukas ir valstybės skirtas lėšas.

MARKOVOS PILIAKALNIS IR PAŽINTINIS TAKAS

Markovos piliakalnio apylinkėse įrengtas 1,6 km ilgio Markovos pažintinis takas. Čia yra keletas lankytinų objektų: Markovos kapinės, Markovos piliakalnis, projektuotos Daugpilio hidroelektrinės vandens saugyklos lygmens žyma, Putanų upelis, Putanų upelio akmuo ir kt.

Rusų kultūros centras (Rusų namai)

Rusų kultūros centre veikia:
Informacijos centras, kuriame galima sužinoti apie rusų religines ir tautines šventes, rusų liaudies papročius ir tradicijas, rusų liaudies meninę amatininkystę, rusų tautinių kostiumų istoriją, taip pat Latvijos rusų bendruomenės istoriją ir kultūrą.

JEZUPOVOS (JUZEFOVOS) DVARO PARKAS

Jezupovos (Juzefovos) parkas įkurtas XIX amžiuje olandišku stiliumi. Jame iki XIX amžiaus pabaigos stovėjo ir dvaras, tačiau iki šių dienų išliko tik nedidelė dalis dvaro parko, kuriame auga daugiau nei 100 įvairių rūšių augalų.

Daugpilio baltarusių kultūros centras

Baltarusių kultūros centras Daugpilyje yra vieninteliai baltarusių namai Latvijoje. Tai yra unikali kultūros salelė, kurioje skamba baltarusių kalba, kur sudarytos visos sąlygos baltarusių talentų lavinimui, savo tautinės tapatybės išraiškai, gimtosios kalbos ir tradicijų išsaugojimui, baltarusių kultūros populiarinimui visuomenėje.

Daugpilio lenkų kultūros centras

Lenkų kultūros centras populiarina lenkų kalbą, kultūrą, istoriją ir nacionalinį paveldą. Rengiamos parodos, koncertai, festivaliai ir įvairūs kultūros renginiai.

Lenkijos karaliui Steponui Batorui skirtas atminimo ženklas

1582 metais Lenkijos karalius Steponas Batoras Daugpiliui (Dinaburgui) padovanojo Magdeburgo miesto teises, atverdamas jam kelią į tolesnę plėtrą. Simbolinis laikrodis krumpliaračiais ir rodyklėmis atspindi Daugpilio (Dinaburgo) istoriją prieš ir po Magdeburgo teisių suteikimo ir miesto istorinius pavadinimus.

MEDUMŲ PARKAS

Prie Medumo ežero yra Medumų parkas, kurį XX a. pradžioje įkūrė Sankt Peterburgo botanikos sodo vadovas Lackis. Parke galima išvysti įvairių sodinių – uosių, ąžuolų, liepų, vinkšnų, raudonųjų sedulų, Dauguvos vilkobelių, europinių ožekšnių, balzaminių kėnių, europinių maumedžių, Kolorado dygiąją eglę ir kt.

Dubrovino parkas

Įsikūręs tarp Rīgas ir Parādes gatvių. Jį kuriant aktyviai dalyvavo Pavelas Dubrovinas (1839–1890), kuris nuo 1876 iki 1890 metų buvo miesto meras.

VABUOLĖS DVARO PARKAS

Vabolės parkas įkurtas kaip gamtos arba angliško stiliaus grafų Pliaterių-Zybergų pusdvario parkas (XIX a.). Parko plotas – 8,5 ha, iš jų 0,21 ha užima tvenkinys. Parko teritorijoje auga 21 medžių ir krūmų veislė – tarp jų tiek vietinės, tiek atvežtinės.

Andrejaus Pumpuro skveras

Skvere stovi poeto Andrejaus Pumpuro biustas, Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių koplyčia, paminklas Nekaltoms raudonojo teroro aukoms.

VECRAČINOS PILIAKALNI

Vecračinos piliakalnis yra Augšdauguvos krašto Naujenės valsčiuje, Dauguvos dešiniajame krante, Vecračinos sodžiuje, 2,5 km į pietus nuo Izvaltos geležinkelio stoties. Iš dalies suniokotas. Tikėtina, kad jis naudotas vėlyvajame geležies amžiuje. Vecračinos piliakalnis yra valstybinės reikšmės kultūros paminklas.

Centrinis parkas

Įkurtas šalia autobusų stoties. Parką suprojektavo architektas Seleckis. Šis šiuolaikiškas parkas yra miesto žalioji puošmena, kurios akcentas yra gėlynai ir želdiniai.

Saulės laikrodis

Saulės laikrodis (1910) įrengtas Vienības gatvėje 13 prie Daugpilio universiteto mokomojo korpuso. Pritvirtintas ant keturkampio postamento.

KRUCIFIKSŲ KELIAS

Krucifiksas – katalikiškosios Latgalos simbolis, neatsiejama Latgalos kraštovaizdžio dalis, savotiškas meno kūrinys. Latgaloje krucifiksai buvo pradėti statyti XVIII amžiuje.

Galerija “Bunkurs”

Galerija „Bunkurs“ įrengta daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje, autentiškame tarybinių laikų civilinės saugos bunkeryje, kur išliko sunkios originalios metalinės durys.

Forštato Jėzaus širdies Romos katalikų bažnyčia

Romos katalikų bažnyčia pašventinta 2006 m. spalio 1 d. – Šv. Terezės iš Lizjė atminimo dieną. Bažnyčia miesto peizaže išsiskiria smailiu gotikos stiliaus bokštu ir šviesia fasado apdaila. Be to, šis projektas jungia klasiką su šiuolaikiškumu, nes maldos namai yra šalia Daugpiliui būdingų kultūrinių istorinių medinių pastatų. Bažnyčios projekto autorius – architektas Alfredas Kokinas.

Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių koplyčia

Pašventinta 2004 metais. Stovi A. Pumpuro skvere, kur anksčiau buvo stačiatikių katedra Šventojo kunigaikščio vardu. Šv. Nevos Aleksandro katedra pastatyta 1864 metais. 1961 metais ji buvo uždaryta, o 1969 metais – susprogdinta. Koplyčia yra memorialinis statinys, turintis ir simbolinę reikšmę – priminti apie sunaikintą katedrą.

Daugpilio Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių bažnyčia

Stovi Mežcieme prie Įgulos kapinių. Maldos namai pastatyti Rusijos šiaurinei daliai būdingu stiliumi. Maldos namų statybą finansavo Peterburgo pirklys M. Čukasovas. Projektas ir statybos priežiūra buvo karo inžinieriaus Raševskio žinioje, maldos namus statė Daugpilio tvirtovės amatininkai.

Apsauginis pylimas

Apsauginis pylimas yra unikalus inžinerinis techninis statinys, kuris driekiasi 6 km palei Dauguvą ir apsaugo miestą nuo potvynių; jis tuo pačiu yra ir kelias.

Jūgendo stiliaus pastatai

Jūgendo stiliaus pastatai stovi Saules gatvėje 41, Saules gatvėje 55, jie pastatyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Šių pastatų fasadai pasižymi gausiais dekoratyviniais dariniais ir elementais.

Vienybės aikštė

Vienybės aikštė yra miesto širdis, kurioje vyksta visi didžiausi miesto renginiai. Aikštė miestiečius suburia svarbiausių įvykių metu.

Skulptūrų sodas

Įsikūręs tarp Šv. Petro grandinės Romos katalikų bažnyčioje ir Mihoelsa gatvėje. Jo ornamentu yra kelių latvių skulptorių skulptūros ir puošnūs gėlių kilimai.

Daugpilio vandentiekio muziejus

Muziejus įrengtas 1889 metais įkurtoje siurblinėje, kuri 111 metų aprūpino Daugpilį vandeniu ir darbą baigė 2000 metais.

Aplinkos objektas „Tvirtovės vaiduoklis“

Didelio formato interaktyvi skulptūra „Tvirtovės vaiduoklis“ stovi Daugpilio tvirtovėje. Šio objekto simbolinė reikšmė yra labai paprasta – arklys asocijuojasi su jėga, išdidumu ir garbe.

Atminimo ženklas „Dovana Rotko“

Daugpilio menininko Romualdo Gibovskio sukurtas atminimo ženklas „Dovana Rotko“ įrengtas vaizdingame Dauguvos krante, kuris ir buvo menininko Marko Rotko ryškiausių vaikystės įspūdžių šaltinis.

Aplinkos objektas „Aš myliu Daugpilį“

Daugpilio miesto centre, skvere prie Šv. Petro grandinėse Romos katalikų bažnyčios įrengtas aplinkos objektas „Aš myliu Daugpilį“. Didelė širdis su užrašu „Daugavpils“ yra apšviesta, todėl atrodo nuostabiai tiek dieną, tiek naktį.

ILGOS DVARO PILIS

Pastatas pastatytas pagal architekto Vilhelmo Neimanio projektą XIX a. antroje pusėje kaip Ilgos dvaro medžioklės pilis. Pastato architektoninės formos primena italų palaco tipo statinius, todėl ši vieta anksčiau buvo praminta „Palazzo Ilga“. Šiuo metu pastate įsikūręs Daugpilio universiteto Studijų ir tyrimų centras „Ilgas“.

LIELBORNĖS DVARAS IR PARKAS

Lielbornės dvaras yra vienintelis dvaro kompleksas, išlikęs gamtos parko „Daugavas loki“ teritorijoje. Šiuo metu galima apžiūrėti, kaip manoma, XVII a. statytą senąją pilį bei XIX a. pirmoje pusėje klasicizmo stiliumi statytą naująją pilį. Lielbornės dvaro ponų namo naujoji dalis perstatyta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

PIRMOJO PASAULINIO KARO muziejus

Pirmasis pasaulinis karas paliko ilgalaikius randus ne tik žmonių likimuose ir širdyse, bet ir didelėje dabartinės Latvijos bei Lietuvos teritorijoje, kur keletą metu vyko taip vadinamas „Gyvenimo ir mirties“ mūšis. Abiejose fronto linijos pusėse buvo pastatyta sudėtinga įtvirtinimų sistema su apkasais ir bunkeriais. Čia įnirtingose ​​kautynėse kovėsi ir žuvo tūkstančiai karių, apie tai byloja daugybė žuvusių karių kapaviečių. Aukšdaugavos krašto Demenės, Šventės ir Medumu miškuose iki šių dienų išliko daug vokiečių karių pastatytų betoninių bunkerių, įspūdingų patrankų ir amunicijos saugyklų, begalės apkasų vingių.

SUDMALIŲ PILIAKALNIS

Sudmalių piliakalnį pirmasis 1882 metais užregistravo A. Bylenšteinas. Tiek pačiame kalne, tiek jo šlaituose ir terasoje aptiktas kultūrinis sluoksnis. Atlikus šurfavimą paaiškėjo, kad kultūrinio sluoksnio storis siekia 1,8 m.